Valerius De Saedeleer

Valerijus de Saedeleeris (Valerius De Saedeleer, gimęs 1867 m. rugpjūčio 4 d., miręs 1941 m. rugsėjo 16 d.) – žymus belgų kraštovaizdžio tapytojas, pelnęs pripažinimą dėl savo simbolistinių bei mistiškai religinių paveikslų. Savo darbuose jis taip pat atsigręžė į XVI amžiaus flamandų peizažinės tapybos tradicijas, todėl jo kūryboje išryškėjo ypač jautrus šviesos perteikimas ir tylūs, prasmingi peizažų nuotaikų atspindžiai.

Saedeleeris buvo viena iš pagrindinių asmenybių vadinamojoje pirmojoje Latem mokykloje, menininkų bendruomenėje, kuri XX amžiaus pradžioje svariai prisidėjo prie Belgijos modernizmo raidos. Jis, kaip ir kiti šios mokyklos nariai, siekė atskleisti žmogaus ir gamtos vidinę darnią, ryškiai juntamą ramiuose, beveik meditaciniuose paveiksluose.

Šio menininko tapybai būdingi tylos ir ramybės motyvai, kuriuose sklinda sunkiai apibrėžiamas, beveik sakralus jausmas. Jo kurtuose peizažuose dažnai atsiveria žiemos arba vėlyvo rudens Flandrijos lygumos – jose gamtos paprastumas ir didingumas įgauna metafizinį mastą. Simbolizmo raiška, išskirtinis spalvų jautrumas bei subtili linija suteikė pagrindiniams motyvams ypatingą poveikį.

Saedeleerio paveikslai yra saugomi žymiausiose Belgijos ir kitų Europos šalių kolekcijose, o jo kūryba pripažįstama kaip vienas svarbiausių XX amžiaus pradžios flamandų peizažinės tapybos atgimimo reiškinių. Menininko modernizmo estetikos paieškos ir pastangos apjungti tradiciją su naujomis meninę kryptimis paliko gilų pėdsaką Belgijos ir visos Europos peizažinėje tapyboje.