

Par mākslinieku
Kitagawa Utamaro (1753–1806) – vienas žymiausių Edo laikotarpio Japonijos menininkų, pagarsėjęs Ukiyo-e stiliaus medžio blokelių spaudiniais ir tapyba. Jis priskiriamas prie iškiliausių gražių moterų, vadinamų „bijin-ga“, vaizduotojų. Dėl gebėjimo perteikti subtilias emocijas ir ypatingą eleganciją jo kūryba išsiskyrė iš kitų to laikotarpio menininkų darbų.
Moterys – jų kasdienis gyvenimas, grožis bei jausmingumas – buvo pagrindinis Utamaro kūrybos motyvas. Jo darbuose dažnai galima išvysti geišas, kurtizanes ar miesto moteris, vaizduojamas itin įtaigiai ir kruopščiai atkartojant detales. Utamaro portretuose moterys atrodo natūraliai, pasižymi psichologiniu gilumu, o tai anuomet buvo neįprasta Japonijos dailėje.
Be portretų Utamaro taip pat sukūrė puikių gamtos iliustracijų, kuriose viena iš labiausiai mėgstamų temų buvo paukščiai. Jis ne tik tiksliai perteikdavo jų išvaizdą, bet ir siekė parodyti jų grožį bei ryšį su aplinka. Tokie kūriniai rodo Utamaro meistriškumą ir platų kūrybinį horizontą.
XX amžiaus viduryje Kitagawa Utamaro kūryba darė didelę įtaką Europos impresionistams, tarp kurių buvo ir Edgaras Degas, ir Claude’as Monet. Jo paveikslų kompozicijos, spalviniai sprendimai bei kasdienybės vaizdavimas tapo pavyzdžiu Vakarų menininkams, kurie vis labiau domėjosi japonų daile ir estetika.