Johannes Josephus Aarts

Johannesas Josephusas Aartsas, žymus olandų menininkas, gimė 1871-aisiais ir mirė 1934 metais. Jo veikla apėmė įvairias sritis: jis dirbo tapytoju, iliustratoriumi, grafiku, litografu, graviūrininku, rašytoju, dėstytoju, režisieriumi, skulptoriumi ir knygų viršelių kūrėju. Tokia kūrybinė įvairovė byloja apie platų jo interesų lauką ir gebėjimą eksperimentuoti su įvairiomis meno rūšimis.

Aartsas lankė Karališkąją Hagos meno akademiją, kur ir prasidėjo jo, kaip menininko, profesionalus kelias. Iki 1911 metų jis aktyviai kūrė Hagoje, o vėliau, nuo 1911 iki 1934 metų, gyveno ir dirbo Amsterdame. Apie 1900-uosius daugiausia kūrė graviūras, tačiau vėliau ėmė taikyti ir kitas grafikos technikas, taip praplėsdamas savo meninės išraiškos ribas.

Jo darbuose neretai vaizduojami žemos socialinės padėties žmonės – žemdirbiai, pylimų darbininkai. Vėliau jo kūriniuose pasirodo ir valkatų, elgetų, neįgaliųjų portretai, o tai atskleidžia Aartso susidomėjimą socialinėmis temomis bei jautrumą visuomenės paribyje atsidūrusių žmonių problemoms.

Laikotarpiu nuo 1920 iki 1930 metų Johannesas Josephusas Aartsas kūrė daugiausiai vizionieriškas, apokaliptinių vaizdinių persmelktas scenas. Šis etapas ypač svarbus jo kūryboje: menininkas gilinosi į žmonijos padėtį bei ateities temas, suteikdamas savo darbams stiprią emocinę ir simbolinę gelmę.