

Par mākslinieku
Charles-Melchior Descourtis (g. 1753 m. Paryžiuje, mirė 1820 m. tame pačiame mieste) buvo prancūzų graveris, pelnęs pripažinimą dėl savo spalvotos akvatintos bei plovimo technikos darbų. Jis lavino savo įgūdžius pas žymųjį Jean-François Janinet, kurio dirbtuvėje įgijo puikų profesinį pasirengimą ir išskirtinai gebėjo perteikti subtilias tonų gradacijas.
Vienais pirmųjų žinomų Descourtis kūrinių tapo keturių graviūrų ciklas, vaizduojantis Paryžiaus ir Romos peizažus. Šios graviūros buvo sukurtos pagal Pierre’o Antoine’o de Machy tapybą ir publikuotos 1784 metais. Joms būdinga ypač kruopšti technika bei ryškios detalės, atskleidžiančios tiek miesto architektūrą, tiek kasdienes gyvenimo scenas.
Dirbdamas drauge su mokytoju Janinet, Descourtis prisidėjo kuriant iliustracijas leidiniui „Vues remarquables des montagnes de la Suisse“ (1785 m.), kurį įkvėpė įvairių menininkų darbai. Šiose iliustracijose buvo meistriškai perteiktas peizažų grožis ir erdvinis pojūtis, dėl ko jas itin vertino tuometės epochos meno kolekcininkai ir gerbėjai.
Be peizažų, Descourtis sukūrė ir nemažai portretų graviūrų, tarp jų – Prūsijos princesės Vilhelminos portretą, datuojamą 1791 metais. Jo portretai išsiskyrė detaliu atlikimu bei jautriu vaizduojamų asmenų portretavimu, taip reikšmingai prisidėdami prie Prancūzijos spaudos meno raidos XVIII–XIX amžių sandūroje.