

Par mākslinieku
Achille'as Laugé (1861–1944), tapytojas iš Arzens miesto Prancūzijoje, gimė ir užaugo šiame regione. Savo meninį kelią jis pradėjo Paryžiaus dailės akademijose, kur bendravo su žymiais to meto menininkais bei susipažino su naujausiomis meno kryptimis.
Nors Laugé buvo mokomas pagal akademinio meno tradicijas, jis netruko suformuoti savitą braižą. Prisidėjęs prie neoimpresionistų, menininkas išplėtojo ypatingą tapybos būdą: paveikslus kūrė smulkių, taškinio atsitiktinumo potėpių ir šviesos tyrimų pagalba.
Savo drobėse Laugé nuolat vaizdavo artimą Oksitanijos kraštą – jo darbuose lengvai atpažįstami Provanso bei Prancūzijos pietų peizažai, išsiskiriantys ramybės ir spalvų dermės pojūčiu. Gamta ir kasdienybės fragmentai jo kūriniuose buvo perteikiami su išskirtiniu jautrumu, pabrėžiant asmeninį ryšį su šiuo regionu.
To meto meno aplinkoje Laugé kūryba buvo laikoma novatoriška dėl nuoširdaus požiūrio ir atsisakymo aklai laikytis mokytojų rekomendacijų. Vis dėlto šiandien jo darbai priskiriami neoimpresionizmo šedevrams ir užima garbingą vietą Prancūzijos meno istorijoje.